Labai smagu naudoti puikius produktu, bet tikrai tingisi apie juos rašyti. Razer Mamba žaidimų pelytė pas mane atkeliavo prieš tris savaites, bet tik šiandien prisėdau papasakoti savo įspūdžius. Naudoti smagu, patogu, tai paimi ir pamiršti, kad tokią pelę iš vis turi…

Pirmiausiai į akis krito įmantri produkto pakuotė. Razer visada mokėjo sukurti puikų pirmą įspūdį, bet šį kartą žengė dar vienu žingsniu toliau. Net ir išpakavę pelę ją kasdien galėsite laikyti ant “altoriaus”. Manau, ne be reikalo pasirinkta tokia įkroviklio forma. Mamba yra šiandienos pelės etalonas. Tobuliausia Razer (o galbūt ir iš vis) kada sukurta kompiuterinė pelytė, todėl gamintojai nepraleido progos tiek patys pasirodyti/pasireklamuoti, tiek leisti pasidžiaugti patiems Mamba savininkams.

Pradėkime nuo klasikinės DeathAdder formos. DA dar ir šiandien yra populiariausias ir geriausiais parduodamas Razer modelis, taigi su Mamba gamintojas neišradinėjo dviračio, o panaudojo laiko ir žaidėjų patikrintas, pamėgtas dizaino linijas.

Buvo atlikti keli maži patobulinimai. Pvz. šonai ir papildomi mygtukai padengti ta pačia malonia naudoti ir neslystančia medžiaga kaip ir likęs korpusas.

Naujo dizaino ratuką galėjote pastebėti praeitoje Razer Imperator apžvalgoje, taigi daug nesikartosiu. Mano galva, puikus dizaino sprendimas, mažiau kibus dulkėms, geriau atrodo ir rečiau reikia valyti.

Apačioje turime stebuklingą 5600DPI lazerį. Nemanau, kad kažkam vis dar rūpi pelės raiška, kai jos visos peržengė 3000DPi ribą.

Turbūt žymiai svarbesnis faktas yra tas, kad lazeris puikiai atlieka savo darbą, visiškai niekuo nenusileidžia senajam optiniam Deathadder variantui. Nebereikia sukti galvos, dėl stalo ar kilimėlio paviršiaus, iš vis galima pamiršti skaičius ir parametrus, nes pelė tiesiog visur ir visada veikia vienodai – nepriekaištingai!

Dar turime nesipinantį medžiaginį laidą (o tikrai nesipinantį variantą kaip Mamb’os aš matau pirmą kartą). Todėl aš jį dažnai net ir pamirštu palikęs įkištą į pelę. Jei norite, galite tą patį USB laidelį perkišti į stovą/altorių/įkroviklį/siųstuvą/imtuvą ir džiaugtis bevieliu pelės variantu. Man patiko toks pasirinkimas, nes Mamba galima pasidėti ant sofos, kai žiūri filmą ar TV, ir tingi pakelti užpakalį. Kartais tiesiog be vargo ištraukti ją iš po stalo, kaip matėte mano praeitame video.

Akumuliatorius veikia apie parą. Nuo ryto pradedi brūžinti, kitos dienos ryte dar turi likusias porą darbo valandų. Jei pelę per darbo/žaidimų pertraukėles laikysite ant altoriaus, o naktį ar kai kompiuteris yra išjungtas, naudosite off mygtuką, tai pačio USB laido jums panaudoti iš vis niekada neprireiks.

Razer Mamba (419Lt) naudoju jau tris savaites, žinoma, naudosiu ir toliau. Turėjau progą išbandyti daugumą žaidimų pelyčių modelių, vienos patiko labiau, kitos mažiau, bet net nekyla abejonės, kad Mamba yra tobuliausias kompiuterinių žaidimų žiurkėnas, koks tik kada buvo sukurtas! Ilgai tobulinta forma, malonios naudoti medžiagos, idealiai veikiantys 3 pagrindiniai mygtukai ir pora papildomų šone. Dabar ir bevielis variantas su akimirksniu keičiamais jautrumo profiliais. Tiesiai į dešimtuką, nieko nei pridėsi, nei atimsi!

Vakar pasirodė HTC Desire Android 2.2 update. Galbūt jį matė dar tik keli žmogeliai, bet xda develepors forum nemiegojo ir per kelias minutes įkėlė oficialią 2.2 versiją + root! Svarbu paminėti, kad būtina rašyti būtent rooted versiją iš kart, nes originalus HTC Android 2.2 atnaujinimas panaikins telefono laužimo galimybę!

Jums reiks:

• HTC Desire su nulaužta Android 2.1 root
• Oficialaus Android 2.2 ROM + root
• Naujo radio atnaujinimo. Dabartinis vadinasi: 32.43.00.32U_5.09.00.20
• Android SDK Windows USB driver’ių ir mažo recovery skriptuko.

Kompe įdiegiame Android SDK USB tvarkykles. Prijungiame paprastai telefoną ir jame pasirenkame Disk Drive, į kortelę nukopijuojame radio 32.43.00.32U_5.09.00.20.zip ir Official_Froyo.zip. Atjungiame USB laidą.

Pastatome telefoną į komos būseną. Pirmiausiai jį paprastai išjungiame, tada laikome nuspaustą back mygtuką ir power kartu, kol pamatysite šviesą tunelio gale. Kaip nuotraukoje žemiau.

Tada telefone su volume mygtukais pasirenkame ir su Power spaudžiame Recovery meniu punktą. Iššoka recovery ekranas su ikonėlę per vidurį. Dabar galima PC USB laidą prijungti prie telefono.

Paleisti parsiųstą recovery-windows.bat script’ą. Windows pamatysite langą, kur rašoma: deamon on, device HTC Desire, connecting, pushing files, bla bla..

Telefone pasirodo Recovery meniu. Pirmiausiai pasirenkame Wipe > Wipe factory su trackball patvirtiname pasirinkimą. Vėl Wipe > Wipe Cache. Tada Flash zip from sdcard ir pasirenkame Official_Froyo.zip. Pamatysite apačioje Install from sdcard complete.

Vėl pasirenkame Flash zip from sdcard ir šį kartą kitą 32.43.00.32U_5.09.00.20.zip, kuris lygiai taip pat atnaujins jūsų radio. Kai baigiasi diegimas, telefonas pats persikrausi ar paprašys jį perkrauti pasirinkus viršutinį reboot.

BAM! Jau turime Android 2.2 rooted su super user teisėmis!

Galite išbandyti 720p video įrašymo galimybę ir kitas Android 2.2 siūlomas naujienas. Jas taip pat galite pamatyti mano video žemiau.

Gavome ne tik pačios operacinės ir programų žymų pagreitėjimą, bet galimybę įrašyti 720p telefono kameros video. Dar pastebėjau gana didelį pačių foto ir video kokybės pagerėjimą: tikslesnės spalvos, tinkamai įvertintas apšvietimas.

HTC Desire 720p HD kameros video

Paskutinis Edifier S530D audio sistemos mini įrašas susilaukė nemažo skaitytojų susidomėjimo, taigi nusprendžiau apžvelgti dar kelis PC tinkančius garso kolonėlių modelius. Šį kartą turime Lietuvoje sparčiai populiarėjančių Microlab gaminį – Solo 7C.

Dabar Skytech visą Microlab produkciją siūlo su 10% nuolaida, todėl net nespėjau mirktelėti, kai į namus atkeliavo nauja garso sistema. Dar viena skalbimo mašinos dydžio dėžutė. :) Viduje ne mažesnė pati aparatūra, vieno satelito išmatavimai: 325 х 220 x 558 (mm), o bendras svoris ~25kg.

Į akis iš kart krinta gražus lakuotas medinis korpusas. Kitoje pusėje normalios audio sistemos jungtys, kokias retai sutiksi prie šiuolaikinės PC garso aparatūros. Dizainas gėdos nedaro. Nulupus ~450Lt kainą ir azijiečių hieroglifais apipaišytas apsaugas netgi galėtum sumaišyti su prabangiais HiFi garsiakalbiais!

Deja, kažkur sutaupyti reikėjo. Pirmoji auka buvo juokingo ilgio, vos poros metrų laidai.

Jų pakaks vieninteliu atveju, jei Solo 7C laikysite ant stalo, o kompiuteris yra dešinėje stalo pusėje (kas pasitaiko ypatingai retai). Todėl iš kart reiktų papildomai nusipirkti ilgesnį RCA laidelį.

Taip pat žymiai ilgesnį poros gyslų kabelį antram satelitui, nes tokio dydžio kolonėles geriausiai statyti kambario kampuose ar bent šalia stalo, bet tikrai ne ant jo ir ne metro atstumu…

Tais pačiais taupumo sumetimais, jokių papildomų jungčių, mygtukų ar funkcijų Solo 7C daugiau nesiūlo. Pridėtas vienintelis nuotolinio valdymo pultelius, kuriuo galėsite keisti įėjimo šaltinį, garso, treble ir bass lygius.

Žodžiu, pirkdami Solo 7C jūs mokate tik už pačius garsiakalbius, ir nieko daugiau. Tie atrodo įspūdingai kaip ir pats medinis korpusas. Magnetiškai izoliuotos dalys po 2x 6,5 colio ir vienas 1colio tweeter’is. Gamintojo aprašymas skamba:

H F- silk 1” with Kurt Millers technology usage, L F 6.5” speaker designed by Peter Larsen set in separate camera, L/M А 6.5” speaker designed by Peter Larsen

Galbūt viduje skiriasi elektros grandinės pajungimas, todėl vienas 6.5 colių vadinamas žemų dažnių, o kitas 6.5 žemų/vidutinių dažnių, bet iš išorės vizualiai jie atrodo vienodai. Todėl kyla įtarimas, kad be papildomos galios toks sprendimas daugiau nieko neprideda lyginant su vienos dalies + tweeter modeliais kaip Solo 6C. Žinoma, čia tik teorija, o dabar laikas bandymams.

Pasistengiau išbandyti daugiau įvairių muzikos stilių. Labiau patiko Rock’as pvz.: Bon Jovi albumas skambėjo puikiai. Pastebėjau, kad dauguma panašių stilių groja labai gražiai, kur dominuoja vokalas (pvz.: Stereophonics) ar akustinės gitaros. Metallica taip pat patiko su Solo7c. Šiek tiek prasčiau sekėsi su Punk Rock, kur gana keistai girgždėjo elektrinės Audio Bullys ar Simple Plan gitaros. Lygiai ta pati problemėlė klausantis Digitalism elektroninio stiliaus albumo.  Su House ir bumčikų mėgėjais liko dvejopa nuomonė, David Guetta Memories tikrai gali nervinti net kaimynus kitoje pusėje gatvės, netgi tas ritmas buvo žymiai garsesnis už visą likusį garsą, lyg kitoje sistemoje būtume pridėję nemažą + ant Subwoofer. Tuo pačiu net didžiausią + uždėjus ant Bass, nė iš tolo nepanašu į eilinių Logitech Z-5500 baubimą, kas kai kuriems žmonėms būna vadinasi minusu. (:

http://farm5.static.flickr.com/4113/4837407222_1e1fc3ee32.jpg

Su dabar Skytech vykstančia 10% akcija Microlab produkcijai Solo 7c galima įsigyti vos už 457Lt! Kaina ir yra stipriausias Microlab pliusas, aš ir už dvigubai didesnę sumą negalėjau rasti 2.0 PC audio sistemos lietuviškame asortimente. Ką kalbėti apie tokias didžiules, medines kolonėles su ne visai idealiu, bet daugumos žmonių vadinamu geru skambesiu. Labiausiai turėtų apsidžiaugti rock’o ir panašių stilių gerbėjai, kuriems Solo 7C ir rekomenduočiau. Netgi punk ar elektroninės muzikos klausytojai nelabai turėtų alternatyvą, jei jų biudžetas apribotas tik iki 500Lt. Žinoma, prieš tai žmogui jau reikėtų turėti bent elementarią garso plokštę (kaip Creative ar Asus bent ~200lt klasės), nes net su naujausioje kaip mano Asus P7P55D-E motininėje integruota garso mikroschema tokia audio sistema yra no go.

Kas nenori stalo ar kambario užversti masyvia sistema, Edifier S530D ir toliau siūlo netgi geresnius garso kokybės rezultatus didžioje dalyje muzikos stilių, kompaktiškesnėje formoje. Taip pat filmų, žaidimų efektus. Žinoma geras digital decoderis turi puikų suderinamumą praktiškai su visa skaitmenine audio technika. Deja, su siuntimu į Lietuvą jūsų biudžetas su S530D gali viršyti ir 900Lt… Kas dar kartelį puikiai įrodo, kad su Solo 7C pagal kainą vargiai rasite alternatyvą, ypač mažesnėje Lietuvos rinkoje, taigi Microlab Solo 7C skiriu topzone.lt kainos ir kokybės apdovanojimą.

Antrasis raundas su Prolimatech Armageddon CPU aušintuvu ir 140mm ventiliatoriais. Praeitą kartą pražiopsojau Enermax naujausią produkciją, kuri kaip tik prieš porą savaičių pasiūlė Apollish Vegas 140mm fan modelius su įspūdingomis specifikacijomis. Pamaniau, turėtų būti puiki pora su naujuoju procesoriaus cooler’iu.

Patiko paprastas įpakavimas, viskas gražiai sudėta, pati dėžutė nesunkiai atsidaro. Jokio vargo, maloniai nuteikia tolimesniam darbui. Viduje rasime patį ventiliatorių, guminius varžtus, greičio ir apšvietimo reguliatorių, lipduką jam tvirtinti.

Ventiliatorius naudoja 3 pin jungtį. Yra atskiras 2pin papildymas reguliatoriui ir visiems jo efektams, papildomam LED maitinimui. Jei fan pajungsite tiesiai prie motininės per 3pin power fan jungties, galėsite reguliuoti greitį, bet kartu reguliuosis ir LED intensyvumas, kuris be papildomo maitinimo iš vis neveikia prie <1000RPM. Taip pat susidūriau su problema, kad apšvietimas iš vis neveikė naudojant CPU FAN jungtį ant manosios Asus P7P55D-E Pro motininės plokštės.

Enermax galbūt sugalvojo naują apšvietimo technologiją, nes tokią matau pirmą kartą. Korpusas yra ne permatomas, o veidrodinis. Patys LED išdėlioti ant korpuso, jų atspindys sukuria visus šviesos efektus.

Viskas gražu ir gerai, kol neatėjo laikas užkabinti jų ant naujojo Prolimatech Armageddon su Arma Clip montavimo sistema. Čia ir išlindo problema, kad metaliniai clipai, dedami ant ventiliatoriaus korpuso šonų užtrumpintų viduje sulituotas mikroschemas ir LED, bet šią dizaino spragą ištaisiau gabalėliu izoliacijos.

Dar viena įdomybė ir naujovė yra lengvai nuimama “propeleris”. Labai patogu, kai reikia valyti dulkes ar tingsi išimti aušintuvus, bet reikia pasiekti dalį už jų.

Taip atrodė galutinis rezultatas su Prolimatech Armageddon cooler’iu ir Thermaltake Element S korpuse. Senasis variantas su pora V14.

Šviesos efektai ir visas mirgantis LED lempučių šou video žemiau.

Intel i7 860 spartinto iki 4GHz temperatūros grafikas. Nenuostabu, iki 50% greitesnis Enermax 140mm ventiliatorius nesunkiai aplenkė net porą Aerocool V14 besidarbuojančiu kartu. Garsas panašus, iš pusmetrio aiškiai girdisi, su uždaro korpusu už metro jau yra praktiškai nebepastebimas. Štai Enermax poros rezultatai mane nuvylė. Taip, net 4C geresnė temperatūra, bet garsas su 1500RPM kaip sulūžusio traktoriaus. Praktiškai apylygis ATI 5800 lėktuvo variklio ūžesiui.

Enermax Apollish Vegas Aquatunig siūlo už 24.90 eurus (~85lt). Nemaža prabanga, bet pakuotėje gauname greičio reguliatorių, ir pats ventiliatorius veikia kaip šviestuvas su galybe LED. Pridėkime, kad vienas Enermax 140mm parodė geresnius rezultatus už porą alternatyvų. Vietoje dviejų perkant vieną galingesnį, mokėti 85Lt netgi apsimoka. Deja, konkrečiai su Prolimatech Armageddon grįžau prie senųjų V14, kurių pora veikia tyliau ir galbūt vos prasčiau, bet neturi problemų su apšvietimu ir suderinamumu naudojant Arma Clips. Na, o jei reikia tiesiog galingo ir dar galingiau šviečiančio korpuso ventiliatoriaus, ENERMAX Apollish Vegas tam tikrai puikiai tinka.

Neseniai gavau Edifier S530D 2.1 audio sistemą, jau nuo S330D laikų sulaukiau nemažai prašymų padaryti bent trumpą video. Turbūt vistiek nieko neišgirsite, nes viskas priklauso, tik nuo pačių garso sistemos ar ausinių, per kurias šį video žiūrėsite. Youtube dar ir viską suplos iki vidutinio MP3 lygio, bet pažiūrėti, bent kaip atrodo ir kokios jungtys, valdymas galima. :) Video žemiau:

Mano nuomone gera, suderinta 2.1 audio sistema. Gražiai atkuria visus dažnius, suderintas garsas, todėl viskas skamba lygiai ir gražiai, nėra išsišokančių satelitų su aukštais, ar muzikos neužgožia, neiškraipo subwoofer’is. Labai panašu į tokį suderintą aparatą kaip mano naudojamos Sennheiser PC350 ausinės, todėl man patinka.

Tuo pačiu galima sulaukti prieštaravimų, kad Logitech 2.1 analogai ar Creative Gigaworks yra geresni. Visai kaip tų pačių priekaištų Sennheiser. Mano nuomonė čia yra lygiai ta pati kaip ir apie ausines.  Viskas priklauso tik nuo pačio žmogaus, ko jis nori. Jei ieško tik “bumčikų”, tikrai eiliniai Logitech Z-5500 ar papigiaiskos Philips ausinės visus nurungs, nes jos tik šiam dalykui ir sukurtos. Tai kas vienam auksas, kitam totalus šlamštas. Kam reikėjo (kaip man) tikroviškesnio, artimesnio gyvam garsui modelio, Edifier S530D turbūt su kaupu išpildys visus lūkesčius. Ypač kai šiandien jas galima rasti už vos  ~240 eurus, kas S530D leistų pavadinti super sistema savo kainų ruože.  Tik paieškoti turbūt jų reiks, nes šiuo metu kelis modelius radau tik Vokietijos amazon.de ir ebay.de parduotuvėse, kur siuntimas turbūt kainuotų beveik kaip skalbimo mašinos, nes panašiai jų dėžė atrodo ir sveria. ((:

P.S. naudojau X-Fi Fatal1ty garso plokštę tik su 50% pajėgumu, kolonėles taip pat didžiąją laiko dalį 50% ir parodžiau visas įmanomas variacijas bass, treble, SW, balanso ir net apšvietimo reguliavimo. Geriausias dalykas, kad S530D nekraipo garso net artėjant prie 100%. Tik reiktų būti priekurčiam ar priedurniam, kad iš vis kada bandyti tokio dydžio kambaryje jas naudoti artimu ir pusės garsumu. Deja, silpnesnio pasirinkimo nėra, tik Edifier S330D, kurios buvo ryškiai per silpnos su X-Fi fatal1ty ir neturėjo visų žaidimų, filmų efektų. Kai nukritus bombai, žemė, iš tikro, dreba, o patį neretai ir išgąsdina netikėti filmų/žaidimų efektai. Netgi to pačio GT5 Prologue staigi pabaiga, kurios taip pat po youtube konvertavimu turbūt jau nepajusite.

PS3 buvo pajungtas per digital in optinę jungtį. (176.4kHz) pačio PS3 apribojimas, nes maksimalus Edifier S530D naudojamo DAC sampling rate yra 192KHz, taigi veiktų netgi su rimtu skaitmeniniu stiprintuvu ar rimtesne studijine aparatūra.

Kas pasiginčys, kad PC yra visų laikų geriausia žaidimų platforma..? Tiek pavadinimų, kad net esamas konsoles kartu sudėjus ir pusės nepasiektume. Visai neseniai dar ir krūvą PS2 šedevrų prisidėjo, nes prieš kelias savaites PCSX2 emuliatorius per vieną žingsnelį (0.9.7) priartėjo prie galutinės versijos.

Po visų E3 2010 GT5 pasakų sugalvojau prisiminti GT4, tik dabar jau su vairu. Naujasis emuliatorius jį tempia kaip per sviestą. Full HD 1920×1080 rezoliucija ir stabili 50 kadrų per sekundę kaita. Kūrėjai sako, kad sugebėjo pereiti visą karjerą nuo pradžios iki galo. Aš tiek dar neturėjau laiko, bet po kelių GT mokyklos klasių galiu patvirtinti, kad viskas veikia be didelių priekaištų. Vienintelė dalis dar šiek tiek reikalaujanti derinimo yra vairo su force feedback palaikymas, o su xBox 360 ar PS3 Dualshock pultu jau galima pilnai žaisti.

Mano mėgiamiausias Intel Core 2 Quad aušintuvas buvo Megahalems: kompaktiškas, gražus ir ypatingai efektyvus. Deja, pirmasis jo leidimas nebuvo suderinamas su vėlesniais Intel i7 procesoriais ir LGA 1156 lizdu. Ne bėda, nes visai neseniai Prolimatech išleido naują modelį Armageddon, skirtą naujausiai Intel i procesorių kartai LGA 1156/1366.

Žinoma, atnaujintos ne tik montavimo detalės. Visiškai naujas 750g radiatoriaus dizainas. Šį kartą ypatingai plonas, todėl neužstoja RAM atminties lizdų, taip pat yra suderinamas su aukščiausios klasės motininėmis, kurios naudoja įmantresnį/didesnį chipset’o aušinimą. Kaip visada, Prolimatech didžiausią dėmesį skiria našumo optimizavimui. Galime pastebėti visas gudrybes perimtas iš Megahalems modelio: du atskiri radiatorių blokai su tarpeliu per vidurį oro srautui, patys radiatoriai turi oro srauto nukreipimo ir formavimo griovelius. Tik pora pastebimų dizaino elementų, bet praktiškai kiekviena maža detalė turi savo tikslą optimizuojant aušinimo efektyvumą. Juk tai tik 750g gramų radiatoriukas, kurio misija yra aiški – būti numeris vienas, nesvarbu kelių kilogramų griozdus siūlys konkurentai.

Palyginimui sustačiau su laikinai naujoje Intel i7 860 sistemoje naudotu Zalman  CNPS10X Extreme. Prolimatech Armageddon su dviem 140mm ventiliatoriais užims mažiau vietos (50mm radiatorius + 2x 25mm fans), nei Zalman Extreme su vienu 120mm!

Tai dar ne viskas, nes Armageddon sugebėjo sugrūsti ir vieną papildomą heatpipe, viso šešis, visai kaip savo pirmajame kūrinyje – Megahalems.

Jei prisiminėme ankstesnius modelius, tai buvo gerokai patobulinta montavimo sistema, kuriai jau tada neturėjome priekaištų. Kuri buvo ir vis dar yra kokybiškos ir patogios montavimo sistemos etalonas.

Pasirodo, tobulumui ribų nėra. Dar kelios integruotos smulkmenos kaip integruoti guminiai varžtų ir backplate paviršiais, kad būtų dar paprasčiau viską sudėti. Net kreivom rankom ypatingai sunku kažką sulaužyti, išmesti, pamesti, o sugadinti ar subraižyti motininę tapo praktiškai neįmanoma.

Labiausiai patiko naujieji ventiliatorių laikikliai. Dabar vos vienu spragtelėjimu galima atkabinti ventiliatorių ar jį uždėti. Nepalyginimai paprasčiau viską išminti ar sudėti, nei su seniau naudotais vieliniais laikikliais.

Deja, naujoji Armaclip laikiklių sistema yra suderinama tik su 140mm modeliais. Pasirodė, kad šiandien rasti gerą standartinį 140mm fan Lietuvoje nėra taip paprasta.

Laimei, mums padėjo Aquatuning.de online parduotuvė, kurie turi labai platų 140mm pasirinkimą kaip ir visų kitų moding blizgučių. Pirkdami su kitais topzone nariais galite net sutaupyti siuntimo mokesčius į Lietuvą.

Išbandžiau kelis variantus su skirtingų gamintojų ventiliatoriais:

Phobya Nano-G 14 Silent Waterproof 1000rpm – 41Lt
Aerocool Light-Wave-Series Blue LED 1000rpm – 48Lt
Fractal Design Fan Silent Series 140mm 600rpm – 34lt

Iš kart galiu pasakyti, kad net neverta žiūrėti į lėtesnius, nei 1000RPM modelius, nes jie tikrai netinka naudoti su Armageddon CPU aušintuvu.

Kokybiškesni 1000rpm veikia gerai ir ypatingai tyliai, todėl ateityje planuoju išbandyti kažką galingesnio, galbūt pora 140mm 1500rpm būtų pats tas.

Dabar Prolimatech Armageddon su pora Phobya fan parodė identiškus rezultatus Zalman Extreme. Su pora truputį brangesnių AeroCool modeliukų pastebimai, net pora laipsnių išsiveržė į priekį. Dar vienu laipsniu pagerino Prolimatech Megahalems + 1x Noctua P12 rekordą!

Veikia ypatingai tyliai. Netgi nustebino, nes kol kas dar nebuvau testavęs dviejų fan aušintuvo, kuris veiktų negirdimai jau už pusės metro, o Armageddon tą sugeba! Galbūt smulkmenos kaip guminiai tvirtinimo paminkštinimai ar nauji ventiliatorių laikikliai susisumuoja į visą pastebimą skirtumą..?

Žodžiu, džiaugiuosi naujuoju Armageddon. Visai nebegaila, kad į naują sistemą netiko senasis Megahalems Rev. A, nes Armageddon su pora ventiliatorių užima identiškai vietos, bet aušina geriau ir tyliau. Ateityje būtinai išbandysiu galingesnius ventiliatorius, bet dabar pilnai pakanka poros 50CFM Aerocool fan’ų. Su jais manasis spartintas Intel i7 860 4GHz net nesiekia 70C ribos dirbamas pilnu apkrovimu. Taigi lieka daugiau, nei 15C rezervas tolimesniam spartinimui ir įtampos kėlimui. Kol kas Lietuvoje nemačiau Armageddon aušintuvo, bet visai neseniai sulaukėme Prolimatech produkcijos LT parduotuvėse. Turbūt galima užsakyti ar bent pasiteirauti, dėl naujojo modelio. Šiuo metu jo kaina amazone.co.uk yra ~260Lt, bet su topzone nuolaida tikiu, kad Lietuvoje bus pigiau.

Maždaug prieš porą metų išgirdau apie tokį daiktą kaip akiniai darbui kompiuteriu. Visai neseniai juos prisiminiau ir šį kartą sugalvojau pats išbandyti, parašyti savo įspūdžius ir galbūt atlikti rimtesnį tyrimą.

Šio mėnesio pradžioje atkeliavo mano MLG Phantom akinukai iš Gunnar Optiks internetinės parduotuvės. Gunnar siūlo labai platų rėmelių ir lęšių stilių pasirinkimą. Man patiko eSports kolekcija, nes turi plokščias rėmelio kojas, kurios nespaudžia galvos, kai ant viršaus dėvi ausines.

Taip pat pagal užsakymą gali būti personalizuotos. Tai vienintelis kolekcijos skirtumas, nes toliau visi modeliai naudoja identiškas technologijas, skiriasi tik rėmelio dizainas.

Galbūt pradėsiu nuo to, ką sako gamintojai, o tada papasakosiu savo įspūdžius ir pateiksiu kelis pavyzdžius.

Lęšių geometrija padeda akims fokusuoti vaizdą, taigi mažiau varginami jų raumenys. Geltonas atspalvis perkelia spalvų gamą į šiltesnį diapazoną, kuriame natūraliai mūsų akys dirba efektyviau. Specialus prie veido priglundantis akinių dizainas sukuria užtvarą nuo aplinkos: oro srovių ar tiesiog sauso oro. Viduje susikuria mikro klimatas, nes akių drėgmė paprasčiausiai negali greitai išgaruoti. Saulės šviesą atspindinti plėvelė išfiltruoja ekrano atspindžius, jie nebeerzina akių.

Mano įspūdžiai. Užsidėjus akinius, atrodo, kad kompo ekranas stovi toliau, taigi vienu metu žvilgsniu galiu aprėpti didesnį ekrano plotą. Keisčiausias, kad pats teksto šriftas atrodo per punktą ar net porą didesnis, todėl žymiai lengviau programose ar interneto puslapiuose įskaityti smulkius užrašus. Taip pat tas pridėjo nemažą pranašumą žaidimuose, kur dabar žymiai lengviau nusitaikyti į tolį esantį taikinį, kai jį matai didesnį, nei paprastai kitas žmogus priešų komandoje be akinių. Platesnis matymo kampas ir didesnis vienu metu matomas plotas leidžia greičiau pastebėti priešus arba tiesiog vienu metu kontroliuoti didesnę teritoriją.

Geltona spalva galbūt prisideda prie lengviau įžiūrimo teksto, bet tas liko toks pats subjektyvus įspūdis kaip ir mikro klimatas. Man ir taip niekada neskauda akių prie PC, galbūt todėl sunku pajusti skirtumą.

Štai vakar pažaidžiau su video ir padariau kelis foto palyginimus. Įsitikinau, kad tai tikrai ne vien mano ar kitų žurnalistų subjektyvus įspūdis, o realiai pamatuojami ir pastebimi dalykai.

Spalva, pažiūrėkime, kaip kareivio uniformą susilieja su dykumos fonu virš užrašo kit selection. Tuo pat metu pro akinius, tiesiog “krenta į akis” apranga ir visos detalės kaip surūdijęs blokas atrodo natūraliai. Paprasta akim žiūrint tebuvo nepastebima pilkuma, pilkame fone…

Toliau lęšių fokusavimas. Su kamera neįmanoma perteikti didesnio matymo kampo efekto, bet galime pastebėti, kad užrašai ir visi objektai tikrai yra didesni, nes nesutampa kairio krašto meniu linija ir dešinėje esančio bloko. Squad Managment tekstas ne tik atrodo, bet ir Photoshop programoje pamatavau, yra keliais keliais pikseliais didesnis už paprastai matomą. Trumpas video palyginimas.

Pats daug laiko praleidžiu prie kompiuterio ekrano, bet nesiskundžiu akių džiuvimu ar panašiomis problemomis. Manau, labiausiai padeda gerai įrengta darbo vieta ir kokybiškas ekranas. Galiu patvirtinti, kad akiniai pastumia spalvas į žmogui geriau pastebimą spektrą. Šiek tiek padidina raidžių dydį ir patį vaizdą, todėl lengviau skaityti smulkų tekstą, lengviau pataikyti į smulkius taikinius žaidimuose. Pastaruosiuose didesnis matymo kampas, geresnis pastabumas sukuria tikrai nemažą pranašumą, kuo puikiai įsitikinau po keliolikos valandų Bad Company 2 ir kelių tamsių Splinter Cell Conviction lygių. Gunnar Optiks MLG Phantom kainuoja 79 žalius arba 220Lt. Turbūt vieni pigesnių akinių lyginant pvz.: su regos korekcijos. Beje, smagiausia dalis, kad Gunnar gali integruoti reikalingą regos korekciją į jūsų norimą modelį. Vienu šūviu gausite reikiamus korekcijos akinius ir visus minėtus navarotus kaip galvos nespaudžiantis rėmelis, tinkamas naudoti su kompo ausinėmis.

Praėjo beveik dvi savaitės po Xperia Mini pristatymo. Telefoną gavau pamaigyti pats, dabar galiu parašyti išsamesnius įspūdžius apie Sony Ericsson naujienas.

SE naują Android telefonų kartą pradėjo su trim modeliais: Xperia X10, Xperia Mini Pro ir Xperia Mini. Pirmasis aparatas yra pilnas Android sumanusis telefonas su didžiuliu 4 colių ekranu ir naujausia įranga kaip 8MPx kamera gale. Toliau turime porą dvigubai kompaktiškesnių alternatyvų. Įdomiausia, kad abu Mini žaisliukai be ekrano dydžio praktiškai niekuo kitu nenusileidžia dvigubai didesniam ir brangesniam X10 t.y. turi kokybišką kamerą, veikia su tuo pačiu Android 1.6, sukasi identiškai sparčiai ir palaiko daugumą didžiojo brolio programų, funkcijų.

Pagrindinis skirtumas yra pats ekrano dydis ir jo rezoliucija: 2,5 colio ir 320 x 240 taškai. Specialiai jam pritaikyta vartotojo sąsaja, kuri net tik optimizuota mažiems matmenims, bet ir pilnai gali būti valdoma viena ranka.

Radau nemažai gudrių sprendimų, kurie galbūt netgi yra patogesni, nei visų pamėgtas multitouch. Jei prieš tai mums reikdavo poros pirštų ar net rankų, tai dabar keisti nuotraukų pritraukimo lygį, vartyti interneto puslapius galima dar patogiau vos vienu piršteliu.

Labai nustebino programų pasirinkimas ir operacinės veikimo sparta. Ant kulnų lipa aukščiausios klasės modeliams, nors yra beveik dvigubai pigesnis ir naudoja paprastą 600MHz procesoriuką. Be vargo nušluostys nosį bet kokiam Nokia X6, HTC Hero ar kitam panašaus kainų ruožo telefonui.

Kaip minėjau per filmuką, užkliuvo vienintelė smulki ir nepatogi klaviatūra. Logiška, kad tokio dydžio ekrane turbūt neįmanoma kažko geresnio sugalvoti, todėl Sony pasirinko kitą problemos sprendimo  būdą. Kam patinka rašyti SMS ar būtinai reikia QWERTY, yra analogiškas modelis Mini Pro su fiziniais mygtukais.

Kaip visada Sony nepamiršta kokybės, viena geriausių 5MPx kamerų tarp esamų Android. Ryškus vaizdas ir gražios spalvos.

Galbūt tik nustatymų pasirinkimą galėjo įdėti platesnį, nes dabar be blykstės ir programos režimų daugiau mažai ką pats pasirinksi. Todėl galima filmuoti tik 640×480 video be auto focus.

Sony Ericsson XPERIA X10 mini man paliko labai gerą įspūdį. Parduotuvės jis kainuoja apie devynis šimtus litų, taigi sudaro puikią konkurenciją dabartiniams vidutinės klasės telefonams. Veikia žymiai greičiau už pvz.: Nokia X6 ar HTC Hero, turi gerokai patogesnę vartotojo sąsają, labai gudriai apgalvotą valdymą, fiksuoja pastebimai gražesnes nuotraukas. Gali pasigirti neblogu akumuliatoriaus darbo laiku apie 2-3 dienos iš kart ir dar geresniu su atitinkamais nustatymai ir papildomomis programomis. Manau, Xperia Mini puikiai tinka žmonėms, kurie nori tiesiog gerai veikiančio telefoniuko: pokalbiams, muzikai ir galbūt kelioms nuotraukoms. Jei jus domina rimtesni darbai kaip intensyvus interneto naršymas ar susirašinėjimas, turbūt verta rinktis didįjį 4 colių Xperia X10.

Vos prieš mėnesį rašiau apie ALSO Akademiją 2010. Šiandien vėl teko apsilankyti jau antroje ALSO parodoje šiais metais. Šį kartą Consumer Products’10 arba namų vartotojams skirtos elektronikos pristatymas.

Žinojau, kad Nvidia turės savo naujausias GTX400 serijos vaizdo plokštes. Taip pat turbūt pirmą kart Lietuvoje oficialiai pristatys ir pademonstruos 3D Vision. Pagaliau man teko šį dalyką išbandyti. Galiu tik patvirtinti, puikiai veikia, net nepanašu į tas senovines 3D kino spalvotų akinių nesąmones, kur turėjome vaizdo, spalvų iškrypimą ir dar menką 3D iliuziją.

Dabar neliko jokių šalutinių efektų. Pats vaizdas atrodo lygiai taip pat kaip žiūrint pro langą. Kampe žaliai rodomi nustatymai sukuria įspūdį, lyg būtų priklijuotas lipdukas ant stiklo, o visi veikėjai ir ginklas už to stiklo kitame kambaryje ar lauke. Žodžiu, visiškai natūralus vaizdas, kokį matome aplinka save kasdien, bet iki šiol niekad tuo pačiu negalėjome džiaugtis suplotuose TV ar kompų ekranuose.

Buvo kelios problemos. Pirmiausiai, jums tikrai reikia didelio vaizduoklio, nes toks ~22 kaip šioje nuotraukoje iš toliau bus panašesnis į akvariumą su mini žmogeliukais jame. :) Štai prikišus nosį arčiau ar prie šalia esančio didesnio LG TV efektas liko labai geras. Dabar tikiu, kad Nvidia 3D Vision bent žaidimuose su laiku tikrai gali sulaukti nemažo populiarumo.

Toliau sekė krūva vaizduoklių: Samsung, LG, keli Acer ir kiti. Nežinau, gal krizė, bet šiais metais, nei vienas brand neturėjo nieko parodyti. Praktiškai visoje parodoje tebuvo vienas mažas Samsung ekraniukas, kuriame bent nesimatė išskalbtų spalvų efekto.

Toliau pagal populiarumą turbūt sekė notebooks nuo: Samsung iki Lenovo. Mačiau kelis įdomius convertible ir naujus netbook modelius, o didesniais kažkaip nelabai domėjausi.

Užsukau į Linksys pristatymą. Jie šiemet praktiškai nesiūlys naujų modelių, bet gerų naujienų paskelbė daugiausiai.

Pirmiausiai, kas dar tik ruošiasi pirkti Linksys router, gali ieškoti atnaujintų WRT120N ir WRT160N. Jie iš kart bus komplektuojami su USB N adapteriais, o kaina liko praktiškai ta pati. Taip pat vienintelis naujas modelis – WRT54GH įspūdingai mažas ir pigus.

Krūva naujienų esamiems vartotojams. Jei turėjote N serijos ADSL routerį kaip WAG160N su firmware atnaujinimų jį galėsite paversti WRT modelių be jokių papildomų išlaidų. Tai yra vieną LAN portą konvertuoti į WAN.

Toliau buvo kalbama apie bendradarbiavimą su DD-WRT. Pagaliau Linksys WRT160NL išleista galutinė, pilnai veikianti Linux firmware. Grįžęs namo pats išbandžiau ant savojo router.

Po atnaujinimo atsirado krūva naujų funkcijų kaip NAS, iš kart buvo atpažintas USB Hub’as ir visi prijungti USB kietieji diskai, USB 3G modemas.

Visoje parodoje geriausią įspūdį paliko Nvidia. Nauja GTX400 plokščių serija ir 3D vision. Pradžioje nesitikėjau nieko ypatingo, bet dabar išbandęs 3D Vision, pats visai norėčiau namuose 120Hz ekrano ir GTX470 su 3D akiniais. Taip pat patiko Linksys naujienos, ypač mano naudojamo WRT160NL dd-wrt atnaujinimas su pilnu palaikymu.

Razer Imperator – naujausias gaming serijos pelės modelis iš Razer. Gamintojai šį kartą neapsiriboja tik patogumu ir papildomai siūlo turbūt vienas plačiausių pelės  prisitaikymo galimybių. Taip pat pilną suderinamumą su visomis Windows ir Apple OS X sistemomis.

Kaip visada įspūdinga pakuotė. Nuo šiol net firminį Razer puodelio padėklą gausite su kiekvienu naujo modelio pelėnu!

Standartinė, ypatingai patogi, dešiniarankiams pritaikyta pelės forma. Korpusas padengtas mikro gumos pluoštu, todėl pelėną rankoje laikyti yra labai malonu. Mažiau prakaituoja delnai, o visus nešvarumus nuo pelės galima nuvalyti vos vienu piršto prabraukimu. Galbūt per daug nesikartosiu, nes apie visus Razer dizaino privalumus jau buvo aprašęs net porą kartų Deathadder apžvalgose, Imperator lygiai tokia pati, tik vos kompaktiškesnė.

Toliau apie skirtumus ir naujoves. Pirmoji ir turbūt labiausiai akcentuojama – reguliuojami šoniniai mygtukai. Gerai, kad mygtukus galima prisitaikyti pagal savo pirštų ilgį, bet dėl šios funkcijos buvo pakeista jų forma. Jie tapo smulkūs, juos lengva sumaišyti, todėl praktiškai iš poros šoninių mygtukų gavome vos vieną. Juk nesinorėtų pvz.: Modern Warfare vietoje flash išsitraukti peilį, nes nuspaudėte ne tą klavišą… Žodžiu, vienintelėje vietoje, kalbant apie šoninius mygtukus, man labiau patiko senasis Razer Deathadder variantas.

Toliau tik džiuginantys pakeitimai. Labiausiai patiko naujasis ratukas visai kaip ant Mamba ir kitų Razer top linijos pelyčių. Labai gražiai atrodo, nekaupia dulkių ir yra dar patogesnis. Lengviau sukasi, bet tuo pat metu yra dar tikslesnis už senąjį.

Pagaliau gavome medžiaginį laidą, kurį senokai siūlė konkurentai. Po paskutinių pelių apžvalgų gavau labai daug užklausimų apie laido ilgį, taigi Roccat Kone ir Imperator palyginimas. Abu rašo ~2m, o tikrovėje Roccat trūksta dešimties centimetrų, o Razer siūlo net kelis viršaus.

Imperator naudoja naujausią Razer 3.5G (kartos) lazerinį jutiklį. Neabejotinas pranašumas lyginant su senaisiais 2G. Iš vis turbūt pirmasis lazerinis pelės modelis, kur sunkiai nežinodamas atskirtum nuo optinio varianto. Viso siūloma net 5600DPI raiška su 1000Hz atnaujinimo dažniu, kas leis pasiekti 1px prie 1px pelės judesio atitikimą su taikikliu ekrane net išrankiausiems didelio jautrumo mėgėjams kaip aš. :) Man netgi pakako ir keturių tūkstančių su trupučių raiškos, kad žaidime galėčiau nustatyti x1 jautrumo daugiklį, tai yra gaučiau identišką rankos judesį ekrane.

Patiko on fly raiškos keitimas. Galime nustatyti iki penkių profilių norimu žingsniu. Juos keisti poros mygtuku viršuje pagalba. Raiška keičiasi akimirksniu, taip pat galime matyti dabartinį nustatymą ekrano kampe. Man tai pirmą kartą pravertė Bad Company 2 žaidime, kur su visais ginklais naudoji tą patį jautrumą, bet su sniperio taikikliu norisi tikslesnio valdymo, taigi pasikeitęs ginklą, vos vienu mygtuku akimirksniu gali sumažinti ar padidint pelės raišką.

Keli tvarkyklių langų pavyzdžiai su įvairiais nustatymų pasirinkimais.

Dar viena naujovė, kad Razer pagaliau tapo pilnai suderinama su kitomis operacinėmis kaip Mac OS X. Gali veikti iš kart be tvarkyklių, nes visi nustatymai yra saugomi pelėje, tai yra vieną kartą sureguliuojate viską ir pelę galite jungti prie kito kompiuterio, nustatymai išliks tie patys. Galbūt viena erzinantis dalykas, kad kiekvienas tvarkyklių langas užima 5s-10s užsikrauti išsisaugoti, kol pirmą kartą reguliuojate nustatymus, dėl tos pačios priežasties, kad viskas nuskaitoma ir įrašoma į pelėje esančią atmintį. Žinoma, tai tik maža smulkmena, nes turbūt pirmą dieną ar savaitę susirasite savo optimalius, mėgiamus nustatymus ir po to iš vis pamiršite tvarkykles.

Razer Imperator (249Lt) Lietuvoje importuoja Megabaltic, taigi pelę galima rasti jų internetinėje parduotuvėje ar salone Vilniuje, kur galėsite išbandyti ir kitus modelius. Naujoji Imperator pelytė siūlo visus tipinius Razer privalumus: ypač patogi forma, malonios naudoti medžiagos ir tikslus valdymas. Papildomai: naujo dizaino ratuką, reguliuojamus mygtukus šone ir lazerinį 5600DPI naujos kartos jutiklį, kuris užtikrina nepriekaištingą tikslumą. Svarbiausiai, Imperator turi tobulą svorio ir slydimo balansą, kurio net nepastebėjau ir supratau tik grįžęs prie Roccat Kone, kada visą dieną senoji pelė atrodė per sunki ir nerangi, bet patogesni mygtukai šone nugalėjo. Taigi sunku išrinkti būtent vieną modelį, nes visi: Razer Imperator, Razer Deathadder ir Roccat Kone yra ypatingai geri, rekomenduoju visus bent parduotuvėje pabandyti ir išsirinkti savo mėgiamiausią.

Man labiausiai patinka standartinė Android 2.1 interneto naršyklė, bet prie alternatyvų kaip Opera Mini sulaukėme dar vieno papildymo – Skyfire. Pastarasis web browser giriasi puikiu flash video palaikymu, ką šiandien sugalvojau išbandyti.

Tikrai, veikė visi mano bandyti flash filmukai, netgi iš lietuviškų svetainių. Ne šiaip tik rodė, bet sukosi aukštos kokybės ir visu greičiu. Kas ne visada pavykdavo naudojant default Android browser  su Adobe flash lite plug in. Manau, tikrai puikus Android programų būrio papildymas. Puikiai pasitarnaus belaukiant pilno Adobe 10.1 flash palaikymo.

Nepraėjo mėnesis po pasaulinio Canon EOS 550D (Rebel T2i) paskelbimo, fotoaparatą jau galime rasti lietuviškų parduotuvių lentynose. Užsienio portalai spėjo išgirti modelio foto ir video galimybes, pagaliau su vienu 550D +18-55 IS kit’u pažaisti gavau ir aš. Pabandysiu išsiaiškinti, ko šis modelis vertas kaip fotoaparatas, ir kokios yra HD video filmavo galimybės, ar tikrai jis sugebės atstoti ir visą video kamerą.

Įjungus Canon 550D į akis iš kart krenta ryškus LCD vaizduoklis. Pykštelėjau kelias foto lieka įspūdis, kad tikrai dar nebuvau matęs fotiko, telefono ar kito mobilaus įrenginio su geresniu ekranu. Super detalus vaizdas ir tikroviškos spalvos, visiškai identiškos matomoms pro vaizdo ieškiklį. Man tai ypač palengvino fotografavimą, jei seniau galutinį rezultatą pamatydavai, tik įsikėlęs foto į kompą, tai dar viską stebi realiu laiku su Live view, arba po kiekvieno kadro aparatas parodo paskutinę nuotrauką.

Maloniai nustebino pats vaizdo ieškiklis. Pro jį matai tik švarų vaizdą, reikiamu laiku užsidega fokusavimo taškeliai (man jie priminė futuristinius “Terminatoriaus” filmus (: ), o po juo rodoma likusi info. Gudrus sprendimas, kuris leidžia matyti visą svarbią informaciją ir tuo pačiu metu neužstoja fotografuojamo vaizdo.

Aparatas turi pakankamai patogų ir intuityvų valdymą, ypač jei jau naudojotės bet kokiu kitu Canon modeliu. Kaip visada viršuje turime režimų ratuką. Pagrindiniai pasirinkimai: pilnas auto, kūrybinis, išlaikymo pirmenybė, aperture pirmenybė, pilnas rankinis, portrait, landscape, macro ir video.

Yra dedikuoti: Live view, ISO, flash mygtukai. Žinoma, Auto ir rankinio fokusavimo pasirinkimas ant objektyvo, taip pat rankinis zoom ir fokusavimo žiedas. Žodžiu, Canon 550D labai patogiai gulėjo mano rankose, ir kiekvienas mygtukas buvo savo vietoje. Pasigedau vienintelio video įrašymo mygelio, kuris leistų vienu spustelėjimu pradėti įrašinėti video. Dabar tenka kas karta su viršutiniu ratuku atsukti video įrašymo režimą, kad pradėtų veikti dedikuotas record button gale.

Apie pačius nustatymus neišsiplėsiu. Tik paminėsiu, kad fotikas gali veikti pilnu automatiniu režimu, kada juo be vargo naudotis galės net eilinė močiutė.

Toliau turime kūrybinį / creative režimą, kuriame galime išsirinkti norimą rezultatą (pvz.: švelnų background), o aparatas visus nustatymus parinks už jus. Žinoma, lieka pusiau automatiniai: aperture, išlaikymo pirmenybės ir pilnai rankinis pasirinkimai.

550D naudoja 18 MP APS-C CMOS matricą. Daugelis verkė, kad Canon vis dar varžosi pikselių lenktynėse, bet pats įsitikinau, kad tai nėra tiesa. Daugiau pikselių, todėl vienas taškas yra mažesnis, teoriškai turėtų sugerti mažiau šviesos, o rezultate tas atsilieps nuotraukų kokybėje.

(Spauskite dešinį pelės ir open in new tab, jei norite pamatyti visus 18Megapixelių)

Galite patys įsitikinti, kad taip tikrai nėra. Turime super detales 18MPx foto, tuo pačiu, nei mažiausio defekto ar kažkokių trūkumų lyginant su senais mažesnės rezuliucijos modeliais. Naujas matricos dizainas leido pakelti ir detalumą ir kokybę, visiškai be jokio šalutinio poveikio.

Kaip entry lygio (2000-3000 Lt) fotoaparatui, sakyčiau, labai gera, netgi įspūdinga nuotraukų kokybė.

Keli foto pavyzdžiai namuose. Vėl visi pavyzdžiai tiesiog spindi netgi su pigiu EF-S 18-55mm kit objektyvu. Pirmoje foto pastebėkite užrašą ties šešta valanda, kurio be padidinimo stiklo plika akimi neįžiūrėsi, o nuotraukoje jis aiškus kaip per mikroskopą! Visos trys foto su aperture pirmenybe f3.5, kas jau antrame kadre leido pasiekti vos kelių milimetrų ilgio depth of field. Trečioji nuotrauka vėl patvirtina pritrenkiantį 550D detalumo ir kokybės santykį.

Galbūt per mažai noro ar laiko, nes taip ir nepavyko rasti programinės įrangos, kuri leistų sukarpyti 1080p 30FPS HD video ir jį išsaugoti be recompression originaliu Canon naudojamu H.264 formatu. Taigi įdėsiu kito youtube vartotojo pavyzdį.

Kaip magiška lazdele pamojavus, visi video, nufilmuoti su 550D, atrodo lyg iš TV ar kino teatro ekranų! Iš tikro, ne tiek daug tos magijos. DSLR matrica ir objektyvas labai artimas naudojamiems profesionaliose kino kamerose, taigi ir vaizdas labai primena kino filmus. Dėl tos paties priežasties, internete ar TV ekrane turbūt jau matėte 550D ar 7D, 5D MKII video pavyzdžius, galbūt tik to dar nežinojote.

Profesionalai labai patenkinti naująja Canon DSLR HD video filmavimo galimybe. Mane kaip paprastą, tingų vartotoją ji nuvylė. Video kokybė yra labai gera, bet norint ją gauti, reikia įdėti papildomo darbo. Pagrindinis trūkumas yra autofoc’us nebuvimas. Galima paspausti mygtuką, ir lęšiai atslenka į savo vietą, bet tą daro labai nerangiai, lėtai ir garsiai bambėdami. Eilinė muilinė ar pigi video kamerytė dirba kaip vikri pelytė lyginant su šiuo 550D automatiniu drambliu. Vienintelė išeitis yra rankinis fokusavimas, o tas reikalauja puikių įgūdžių ir ypatingo atidumo, tikslumo, ko eilinis tinginys niekada nepasieks, ir didžioji video dalis bus out of focus.

Antroji problema yra garsus lęšių darbas. Taip, jie ten taip triukšmavo už kadro lyg koks nesuteptas robotas. Išspręsti problemą galima, bet tas reikalauja papildomų išlaidų ir darbo pvz.: išorinio mikrofono ir vėlesnio garso įrašo sinchronizavimo su video. Galbūt užtektų brangių lęšių, bet abi išeitys ne pradedančio mėgėjo kišenei ir kompetencijai, o būtent jam 550D yra skirtas.

Per savaitės Canon EOS 550D testą padariau virš tūkstančio nuotraukų ir užfiksavau keliasdešimt minučių Full HD video. Keista, bet pirmą dieną įkrovus akumuliatorių, jis taip ir nepasidavė, dar ir dabar rodo visas ar dvi iš trijų padalų. Tikrai nesitikėjau, kad toks galingas aparatas su Digic 4 procesoriumi, kuris be vargo doroja sudėtingiausią H.264 HD video formatą, galėtų būti toks taupus. Tiesiog neįtikėtini rezultatai, pavydėti privers bet kokį muilinės ar eilinės video kameros turėtoją.

Man patiko Canon EOS 550D. Virš savaitės smagiai žaidžiau su įvairiais foto, video pasirinkimais ir dar visų neišbandžiau. Labiausiai patiko patogus valdymas, super gražus LCD ekranėlis. Mažos smulkmenos kaip gudrus vaizdo ieškiklis su papildoma informacija žemiau. Žinoma, nuotraukų kokybė. Canon sugebėjo ne tik pakelti rezoliuciją ir neprarasti kokybės, jie ją dar pagerino! 550D gali užfiksuoti labai gražius HD video su statinėmis scenomis, kurios prilygsta profesionaliems kino filmams! Deja, automatinio fokusavimo funkcija per video yra praktiškai nepanaudojama, taigi filmuojant teks daug dirbti fokusuojant rankomis. Naudojant rankinį focus vistiek nepavyks išvengti girgždančių lęšių, taigi teks išvis jo atsisakyti arba galvoti apie atskirą garso įrašymą, filmukų įgarsinimą. Žodžiu, tinginiams kaip aš video kamera vis dar yra geriausias pasirinkimas. Kas netingi dirbti ir nori aukščiausios kokybės, DSLR jau šiandien siūlo ŽYMIAI geresnes galimybes ir rezultatus už kelias kart brangesnes video kameras! Fotofabrike pliką fotoaparatą radau už 2499 litus, manasis 550D + 18+55mm kit modelis jums atsieitų 2849 Lt, ir pilnas rimtesnis komplektas: Canon EOS 550D + 50mm f1.8 + 18-55mm + 55-250mm ~4099Lt.

\

Neseniai gavau Gran Turismo 5 Prologue PS3 žaidimą, kurio net neapsimoka pradėti be vairo. Pasiėmiau specialiai šiai lenktynių serijai sukurtą Logitech Driving Force Pro racing wheel.

Force Pro buvo oficialus Gran Turismo 4, skirto PS2 konsolei, priedas. Šiandien Logitech siūlo atnaujintą variantą - Drive Force GT būtent GT5 žaidimui ant PlayStation 3, bet su Driving Force Pro taip pat nekilo jokių problemų.

Dar neturėjau progos išbandyti Force GT, bet galiu patikinti, kad Force Pro ne tiek daug skiriasi nuo to, ką patys kūrėjai pasakojo filmuke. Gran Turismo 5 lenktynės su šiuo vairu tikrai paliko patį įtikinamiausią įspūdį iš visų, kurias tik esu žaidęs. Per atoveiksmio funkciją galima pajausti kiekvieną kelio nelygumą, variklio darbą ir dar begalę smulkmenų, apie kurias net nežinotum lošdamas paprastu gamepad’u. Panašių smulkmenų niekad net nepastebėdavau su žymiai brangesniais vairais kituose žaidimuose.

Logitech nereklamuoja ir net niekur neužsimena, kad visi jų gaminami Playstation 3 priedai tinka ne tik konsolėms, bet ir asmeniniams kompiuteriams. Užteko Force Pro pajungti prie Windows 7 PC, ir jis buvo akimirksniu atpažintas.

Nukeliavęs į Logitech support svetainę radau papildomą specialią PC programą. Ji leidžia užprogramuoti mygtukus, sukurti žaidimų profilius ir reguliuoti atoveiksmio stiprumą.

Išbandžiau Need for Speed Shift ir DiRT 2 PC lenktynes. Viskas veikė nepriekaištingai nuo keliavimo per in game meniu iki pačio atoveiksmio ir bėgių svirties.

Žodžiu, nežinau, kodėl Pro ir GT modeliai nėra pridėti į Logitech PC gaminių skiltį, bet jie niekuo nenusileidžia eiliniam Logitech Momo PC, kai kuriose vietose galbūt net jį lenkia.

Naudoja standartinį tvirtinimą kaip kiti PC modeliai. Galima lengvai prie stalo pritvirtinti ranka, o esant reikalui, tvirčiau priveržti raktu.

Labai patiko pedalai, kurie visiškai neslidinėja ant parketo skirtingai, nei dauguma alternatyvų.

Gran Turismo serijos kūrėjas pirmajame filmuke nei kiek nemelavo. Jei norite išbandyti pilną Gran Turismo 5, tą galite padaryti tik su Logitech Force GT, Pro ar Logitech G25. Daugiau nei pusę lenktynių įspūdžio sudaro būtent atoveiksmio efektai ir galimybė pajusti kelią, automobilio elgesį. Skirtingai nei daugumoje žaidimų, GT serijoje vairas nėra tik priedas, GT5 lenktynėse jis keičia patį žaidimą. Šiandien Driving Force Pro turbūt jau sunkiai berasite parduotuvėse, bet vos už 250Lt topo centre mačiau atnaujintą Logitech Driving Force GT modelį. Kaip entry level produktas nesunkiai sutriuškina visas kitas PS3 ir PC skirtas alternatyvas, kainuoja vos pusę Logitech Momo, bet gali daugiau.

Pagaliau mano rankose Gran Turismo 5 Prologue PS3 žaidimo pakuotė (127,99Lt) ir Logitech Drive Force Pro. Rezultatą galime pažiūrėti video žemiau.

Kiek seniau teko lošti GT5 Prologue ir dabar žaidžiau su gamepad, kol perėjau C klasę, atrodė totali nesąmonė. Didesnė arkada už Forza 2 ar 3. Užteko atsirakinti kažką padoraus kaip Nissan GT-R ir sulaukti Logitech Drive Force Pro vairo, kai nuomonė pasikeitė 180 laipsniu.

Pasirodė, kad paprastose automobiliuose negali išjungti visų Traction, Stability control, nes pvz.: tikroje Mazda 6 to ir negali reguliuoti. Štai gauni tikrą lenktynių automobilį, pilnai paruoštą trasai, ir gali čiuožti ratais, jei tik neatsargiai spaudi tapkę. :)

Dar viena įdomybė, GT5 Prologue vienintelis žaidimas, kuriame pastebėjau normalų force feedback panaudojimą. Skirtingas pojūtis vairuojant kiekvieną automobilį, taip pat nesunkiai pajausi net duobės gylį ar priešininko bakstelėjimą į bamperį su entry level vairu kaip Drive Froce Pro. (Visai nepanašu į Forza 3 nesąmonę, kur visi auto nuo priekiniais varomos Mazda 3 iki Corvette Z6 kibiro su raketiniu varikliu turi IDENTIŠKĄ vairavimo mechaniką, net žaislinis Suzuki su 1,4l varikliu sugeba vienodai slysti ir suktis kaip su Prosche 911 turbo, tapkę iš vietos nuspaudus iki dugno… :/ )

Drąsiai galima teigti, net demo kaip Prologue PWNS Microsoft “taip kruopščiai kurtą ir reklamuotą” naujausią Forza 3 TIPO GT5 analogą for x360. NOT! Kol kas jokiai konsolei net ir nemačiau analogiško GT5 racing game. PC su GTR, LFS nelabai gali lygintis tokiai Gran Turismo demo, nes paprasčiausiai yra pasenę, o nieko naujo for PC jau gerą amžių nemačiau nuo RBR. Pirmą kart patikėsiu japonų pažaidas, kada nors baigti kurti ir išleisti pilną GT5, analogų neturintį lenktynių žaidimą! :)

P.S. ta pačia proga parduodu savo Microsft x360 Wireless Wheel (tinka ir PC), nes jau pardaviau savo 360 shitbox’ą…

Kada nors girdėjote, kaip riaumoja pikts kompiuteris? Jei turite ATI Radeon 5850 ar 5870, galbūt jau žinote. Jei ne, galite pažiūrėti šį video.

Laimei, kai būna mažiau piktas, laimingai ir pakankamai tyliai sukasi virš viso 1GHz. Kas šiandien turbūt bus greičiausias namų GPU ever.

Prisipažinsiu, nebuvau anksčiau girdėjęs Cougar vardo. Visai neseniai “GNT Lietuva” pasiūlė išbandyti šio gamintojo produktus. Labai graži dėžutė, tai sutikau pažvelgti atidžiau. Galbūt pasirodys, kad įmanoma Lietuvoje nusipirkti kažką alternatyvaus ir gero, ne tik vienintelį Corsair…

Negaliu neįdėti antros nuotraukos pačio įpakavimo. Nekalbu, kad PSU nei vieno net panašiai mandrai supakuoto nemačiau. Pačius prabangiausius telefonus ir gadget’us šiandien prastesnes dėžutes deda.

Štai pats 700 vatų galios blokas. Turi atjungiamus kabelius, reguliuojamo greičio 140mm ventiliatorių ir prailgintus motininės, CPU laidus. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo labai neblogai.

Atidžiau pavarčius, viduje pastebėjau japoniškus kondensatorius. Taigi Cougar nebuvo tik gražiai supakuotas, bet, iš tikro, viduje slepia geresnes dalis, nei truputį pigesni mano bandyti Chieftec ir Nexus 600-700W modeliai.

Gamintojo svetainėje užtikau kitų technologijų aprašymus. Viena įdomesnių būtų integruotas galios paskirstymas, atsižvelgiant į naudojamas jungtis. Kuri atjungia nepanaudotas linijas ir užtikrina likusių stabilumą, taip pat taupo elektros energiją. Cougar 700 CM gavo bronzinį 80 plus taupumo apdovanojimą. Kiek prisimenu, iš Lietuvoje parduodamų maitinimo blokų, tokiais gali pasigirti tik keli Corsair modeliai.

Maži energijos nuostoliai lemia mažesnį bloko kaitinimą, tai sujungus su reguliuojamo greičio ventiliatoriumi, gausime dar ir ypatingai tylų PSU darbą.

Kelios malonios smulkmenos. Prailginti motininės 24 pin ir CPU 8 laidai. Pats CPU maitinimo laidas ne tik truputį ilgesnis, bet kartu gudriai sumontuotas į vieną 8 pin ir 2×4 pin kabelį, sumažina atliekamų laidų kiekį ir užtikrina kelioliką papildomų centimetrų. Šis PSU be vargo tiks į bet kokį mid ir net full tower korpusą su laidų slėpimo galimybe.

Vienintelis kvailas dalykas yra integruotas 4pin molex. Visi kiti Sata ir Molex’ai yra atjungiami, o vienas integruotas. Kam? Pvz.: aš savo kompe papildomai prijungęs naudoju tik Sata maitinimus. Tai tas atliekamas 4pin molex’as man visai nereikalingas. Aišku, dažnai papildomi priedai ar ventiliatoriai reikalauja 4pin molex jungties, tai daugumoje atveju jis bus panaudotas.

Tik nemanau, kad tų prijungiamų viso 6 jungčių nebūtų už tekę, ir reikėjo dar vieną integruoti į patį bloką. Nors nieko nėra neišsprendžiamo jėga pvz. su peiliu..? :)

Lipnios juostelės, panašios į  naudojamos rūbų ar krepšių kišenėms užsegti, kompe puikiai pasitarnauja laidams surišti ir primontuoti prie korpuso sienos. Dar vienas smulkus, bet malonus dalykėlis.

Ilgai neieškojau, pirmą Cougar 700 CM radau itbank’e už 305Lt. Compucase ir Cougar į Lietuvą importuoja “GNT”, taigi be vargo tą patį turėtumėte rasti ir savo mėgiamiausioje kompų dalių parduotuvėje, galbūt už dar patrauklesnę kainą. 300Lt, mano manymu, ir taip yra super deal’as už šį produktą. PSU siūlo atjungiamus kabelius, turi prailgintus CPU ir motininės maitinimo laidus, naudoja kokybiškas japoniškas dalis, yra ypatingai efektyvus (80 plus bronzinis apdovanojimas). Papildomos mažos smulkmenos kaip gudriai sumontuoti 2×4 ir 8pin CPU laidai į vieną, tvirtinimo ir rišimo juostelės dar labiau pakelia 700CM modelio vertę. Realu, kad ateityje Cougar kaina  galėtų kilti, nes dabar 300lt už 700 CM yra tiesiog nuodėmingai mažai.

Išaušo laiminga diena, kai sudegė mano Thermaltake Element S korpuso galinis ventiliatorius, kuris būdavo vienas iš pagrindinių triukšmautojų kompe. Pasitaikė puiki proga išbandyti keletą alternatyvų. Taip pat išsiaiškinti, ar jo ten iš vis reikia, ar yra koks pastebimas skirtumas tarp 140mm ir 120mm modelių?

Išsirinkau porą variantų: Noctua NF-P14 FLX ir Fractal Design Silent Series 140. Dar po ranka turėjau naujausią Coolink SWIF 120mm ir standartinį Thermaltake LED ventiliatoriuką, kuris buvo pridėtas prie Element serijos korpuso, taigi abu pridėjau, kad būtų įdomesnis ir išsamesnis palyginimas. Galbūt ims ir atsitiktinai paaiškės, kad svarbu visai ne dydis? :)

Įdomi smulkmena, Noctua P14, iš tikro, nėra nei 140mm, nei 120mm modelis. Pats ventiliatorius nesiskiria nuo 140 klasės, bet be problemų gali būti sumontuotas į 120 fan’o vietą ar tokį pakeisti ant CPU aušintuvo. Jei labai reikia, yra pridėti kojyčių ilgintuvai iki standartinių 140mm išmatavimų. Lamei, man jų naudoti neprireikė, nes mano naudojamas Thermaltake Element S korpusas leidžia įsidėti įvairaus dydžio ventiliatorius.

Noctua NF-P14 FLX

Ne kartą topzone.lt turėjome įvarius Noctua fan modelius. P14 galima būtų pavadinti populiariojo P12 natūralia evoliucija. Truputį didesnis, truputį lėtesnis ir dar tylesnis. Naudoja visas gudrybes kaip  ir P12: besisukančių oro srovių sukūrimas grioveliais ir tobulesnis variklio dizainas, kuris švelniai ir tyliai pereina nuo vienos apvijos prie sekančios. Pakuotėje papildomai rasime greičio adapterius (mėlynas ULNA ~900RPM ir juodas LNA ~750RPM, be adapterių P14 pasiekia ~1200 apsisukimų per minutę greitį).

Fractal Design Silent Series 140

Švedijos kompanija Fractal Design pasiūlė savąjį Silent Series 140. Jie teigia, kad ypatingą dėmesį skiria ne tik savo produktų išvaizdai, bet ir kokybei. Galbūt mano korpuse šis ventiliatorius atrodė tik “šiaip”, bet tikrai puikiai derėtų prie jų išleisto Define R2 case su Tesla maitinimo bloku. Taip pat šis modelis teste pasirodė vienas tyliausių, visiškai negirdimas, ką galėsite pamatyti ir išgirsti per žemiau esantį video.

Coolink Swif2

Aną savaitę Swif2 PWM broliukas mane nuvylė. Galbūt reikalus pataisys fiksuoto greičio modelis? Nors SWIF2 šiame teste yra mažiausias, bet savo konkurentus net porą kartą lenkia sukimosi greičiu, taigi turėtų gauti bent mažą šansą laimėti temperatūros kovą..?

Trumpas video palyginti visų konkurentų darbo triukšmingumą. Filmukas tikrai įrodo, kad 140mm fan’ai yra pastebimai tylesni. Pirmoje vietoje turbūt būtų Fractal Design, tada Noctua ir tik paskutines vietas išsidalintų Coolink su standartiniu Thermaltake aušintuvu.

Be fan

Prieš pradėdamas testą tiesiog norėjau įsitikinti, ar man to papildomo korpuso aušintuvo iš vis reikia? Pasirodė, kad geras galinis 140mm fan nuo spartinto procesoriaus kritinės 71 laipsnių temperatūros gali visai nesunkiai nuimti visus 8-11 laipsnių! Štai kiek atsiranda papildomos vietos tolimesniam spartinimui, vos keliasdešimt litų investavus į galinį korpuso fan’ą. Iš tikro, tokio gero rezultato net nesitikėjau.

Thermaltake stock

Prie Thermaltake Element S korpuso pridedamas standartinis 120mm LED ventiliatorius.

Noctua NF-P14 FLX

Rezultatai su lėčiausiu 750RPM ULNA adapteriu nesunkiai pralenkė buvusį Thermaltake stock. Ypatingai tylus darbas, drąsiai galima kasdien naudoti su vidutinio greičio LNA adapteriu ar nedėti jo iš vis. Uždarius korpusą, aušintuvo nesigirdi netgi sukantį jį pilnu 1200RPM greičiu, kada procesoriaus temperatūra neviršydavo ir 60C!

Toks rezultatas neabejotinai nusipelno apdovanojimo. Geriausios temperatūros ir tyliausias darbas viename.

Vienintelis Noctua P14 trūkumas galėtų būtų tik pati ~70-ties litų kaina.

Coolink SWIF2

Praeitos apžvalgos rezultatai pasitvirtino, SWIF2 fan’ai nėra labai blogi, bet niekuo ir neypatingi. Dirba garsiau kaip vidutiniai, temperatūros taip pat nieko nestebina. Mano manymu, tai ir būtų esminis jų minusas. Patrauklios kainos pasiūlyti šiandien tikrai nepakaks, nes tą patį jau seniai daro Thermaltake, Scythe ir dar begalė kitų populiaresnių brand.

Fractal Design Silent Series 140

Silent Series parodė galbūt ne pačias geriausias temperatūras, bet dirbo tikrai tyliausiai iš visų keturių bandymų. Savo vardą pateisina, o 50Lt kaina atrodo žymiai mieliau už Noctua. Jei tyla jums yra pirmoje vietoje ir nenorite permokėti už Noctua P14 greičio reguliavimo galimybę ir geresnes temperatūras, Fractal Design modelis galėtų būtų pats tas nelabai brangus ir ypatingai tylus sprendimas.

Coolink skamba kaip naujas vardas Europoje, bet pats gamintojas jau seniai gamina aušinimo sprendimus kitiems brand’ams. Visai neseniai išleido pirmąjį savo CPU aušintuvą – Corator DS. Coolink atstovų teigimų, tai high-end klasės cooler’io modelis už labai patrauklią kainą. 

Corator DS pakuotę sudaro: radiatorius ir Swif2 fan’as (abu kartu sveria 1040g), termo pasta, montavimo detalės Intel, AMD motininėms plokštėms ir instrukcija. Trumpai tariant, pilna komplektacija, ištrauki iš dėžutės ir iš kart naudoji.

Sunkiasvoris radiatorius vos didesnis už mano naudojamą Megahalems modelį. Tikrai kompaktiškesnis už Mugen 2 ar Noctua D14. Visą svorio skirtumą sudaro keturi nestandartiškai riebūs variniai U formos heatpipai ir storos aliuminės plokštelės.

Mažiau heatpipaų, mažiau plokštelių lemia žemesnius radiatoriaus gamino kaštus. Ar tai turi įtakos auštinimo rezultatams pamatysime vėliau.

Štai patvirtinimas, kad Coolink nėra naujas žaidėjas, ir Corator DS tikrai ne pirmas jų blynas. SecuFirm™2 multi-socket montavimo sistema, lygiai tokia pati, kokią galima išvysti su naujausiu Noctua D14. Taigi daug nepasakosiu, viskas tas pats. Ypatingai patogu ir lengva sumontuoti, tinka visiems Intel: 775, 1156, 1366, bei AMD AM2, AM2+ ir AM3 socket’ams.

Vienintelis skirtumas, kad pakuotėje nėra komplektuojamo atsuktuvo kaip su Noctua, o jums jo prireiks ilgesnio už standartinį. Patį aušintuvą galima montuoti horizontaliai arba vertikaliai.

Aš pasirinkau antrąjį variantą, nes gale naudoju 140mm fan’ą. Beje, aušintuvas neturi galimybės uždėti daugiau nei vieną ventiliatorių, bet pačiam sprendimą sugalvoti tikrai nesunku. Aušintuvas su vienu fan neužstoja RAM slotų, jo neišėmus galime keisti paprastus ram’us ar be problemų naudoti didesnius kaip Corsair DHX, kas šiandien yra pakankamai didelis pliusas. Ypač sunkiasvorių cooler klasėje.

Štai taip atrodė galutinės testavimo sistemos.

Vienas Fractal Design 140mm fan gale ir vienas Coolink 120mm PWM ant pačio aušintuvo. Megahalems su Noctua 120mm ir ULNA greičio adapteriu.

Galutinis variantas:

• Intel Core 2 Quad Q6600 3.4GHz @ 1.5V
• Coolink Corator DS su vienu SWIF2 PWM fan
  
• Prolimatech Megahalems + Noctua P12 ULNA
• Coolink Chillaramic termo pasta
• Gigabyte P45-DS3
• Thermaltake Element S korpusas su vienu Fractal Design 140mm fan gale
• Scythe Kamariki 4 Plug-in 750W PSU

Kaip visada Prime 95 ir Blend viskam CPU visus core su RAM, kad gautume stabilų 100% kompo apkrovimą. Kas užtikrina, kad vėliau net naudojant galingiausias programas kaip Adobe Premier Pro, kurios CPU pastoviai spaus 98-100%, gausime ne didesnes temperatūras ir stabilų darbą.

Corator DS temperatūros kitimo grafikas laike aukščiau ir Megahalems apačioje. Kaip pastebėjote, Corator DS vidutiniškai atsilieka vos 2-3′C laipsniai, kaip ir didžiausia temperatūra neviršijo 2′C skirtumo. Turint galvoje, kad Megahalems yra mūsų nenugalimas testų čempionas, toks rezultatas yra daugiau nei geras tokiai pigiai Coolink alternatyvai.

Vienintelė pigesnio modelio su SWIF 2 fan problema yra jo keliamas triukšmas.. Kompui tinginiaujant su uždaru korpusu ventiliatoriaus praktiškai nesigirdi, bet pastebėkit, kas atsitiko paleidus Prime 95 testą. Praktiškai prašosi iš kart būti keičiami į kažką normalaus kaip Noctua P12.

Coolink Corator DS  rekomenduojama kaina Europoje 49 eurai arba 170Lt. Tikrai puikus modelis, vos laipsniu ar pora atsiliekantis nuo aukščiausios klasės konkurentų, o kainuoja žymiai mažiau. Yra gana kompaktiškai, taigi nekelia didelių reikalavimų korpusui, neužstoja RAM Slotų. Vienintelė problema yra pigus, triukšmingas SWIF2 ventiliatorius, kurį aš iš kart rekomenduočiau pasikeisti į Noctua P12 ar kažką panašaus. Aušintuvas oficialiai prekyboje pasirodė aną savaitę, bet turbūt teks dar truputį palaukti iki realaus modelio parduotuvių lentynose.

Nokia N97 mini – tikrai N97, tik mini (dydžio). :) Gamintojai truputį atnaujino praeitų metų vasaros savo kiečiausią modelį – N97. Dabar telefonas šiek tiek kompaktiškesnis, dailesnis?, su ištaisyta firmware ir truputį pigesnis. Taigi pirmiausiai siūlau paskaityti originalios Nokia n97 apžvalgą, jei to dar nepadarėte, ir tada grįžti peržvelgti pagrindinius pakeitimus ir patobulinus čia.

Ant popieriaus patys matmenys ir svoris pasikeitė nežymiai, bet kažkodėl naujesnis modelis, gulintis mano rankoje, sukuria gerokai mažesnio aparato įspūdį. Galbūt užapvalinti kampai, mažesnis ‘smakras’ kitoje pusėje ir truputį smulkesnis ekranas tam turėjo didžiausiai įtakos.

Visiškai atnaujinta galinė N97 pusė, neliko kameros dangtelio, ta proga, sumažėjo iki minimumo ‘smakras’ (atsikišimas apačioje, kuris skirtas išlyginti telefoną, paguldytą ant stalo). Vientisą guminį paviršių pakeitė metalinis viršelis ir jo naujas tvirtinimo mechanizmas.

Galima ginčytis, ar svarbiau yra patogumas ir malonumas naudojant guminį paviršių kaip N97, ar metalo dizainas ir solidumas nugali su N97 mini. Aš tik nusivyliau pačia metalinės konstrukcijos kokybe, atrodė, kad mini modelis turėjo būti dar tvirtesnis, bet yra atvirkščiai. Dėl prasto tvirtinimo mechanizmo, dangtelis kartais atsilaisvina kišenėje arba darinėjant telefono slide mechanizmą, pradeda užknisančiai klibėti, netgi gali iš vis nukristi. Tada nebeužtenka tvirčiau jį paspausti ar pagrūsti atgal, tenka pilnai nuimti ir gražiai iš naujo atitaikyti visus laikiklius, tada tvirtai užspausti. Galbūt video atrodo pakankamai baisiai, bet einant gatve telefonas neturėtų subyrėti.  Vistiek nusipirkus naują telefą ir jį taip išbarsčius, dedant pirmą SIM kortelę, įspūdis lieka prastas. Ypač kaip originali N97 mano praeitoje apžvalgoje vieną didžiausių pliusų  gavo už bendrą medžiagų, dizaino ir surinkimo kokybę.

Atnaujinta telefono firmware veikia sparčiau, turi ištaisytas senas meniu dizaino klaidas. Iš kart palaiko pilną integraciją su Ovi servisu. Kas leidžia ką tik telefonu padarytą nuotrauką įkelti į facebook, patį Ovi ir kitas online tarnybas.

Jei prisiminsime, originalus N97 ir buvo reklamuojamas kaip facebook, twitter telefonas. Turėjo klaviatūrą, widgetus, kurie leidžia visada matyti ir gauti naujausius draugų pranešimus, kaip ir pačiam postinti tekstą ar naujienas vos keliais QWERTY paspaudimais.

N97 mini gale integruota 5Mpx kamera, be nežymių vartotojų sąsajos pokyčių daugiau nieko naujo kokybėje ar funkcijų pasirinkime, veikime nepastebėjau.

Kokybė nėra stebuklas, ypač šiandien, kai daugelis SE ir Nokia jau siūlo 8Mpx rezoliuciją ar net visus 12Mpx, bet kaip telefonui 5Mpx kasdieniam naudojimui, užfiksuoti naudingą informaciją ar kokią nuotraukėlę į blogą puikiai tiks. Keli pavyzdžiai apačioje:

Žinoma, tos pačios VGA 30FPS video galimybės, kurių pavyzdžių rasite praeitoje N97 apžvalgoje.

Nuo Nokia N97 išleidimo praėjo daugiau nei pusmetis, po tiek laiko N97 mini nieko nenustebins, netgi truputį atsilieka su 5Mpx kamera, 3,2 colio paprastu LCD ekranu ir praktiškai nepakitusia Symbian S60 V5. Tuo pat metu, be N97 ir N97 mini nemačiau kito ‘viskas viename’ telefono Lietuvoje, kuris galėtų užfiksuoti padorias nuotraukas ir video, juos leistų įkelti tiesiai į facebook ir turėtų QWERTY klaviatūrą, bet tuo pačiu galėtų atstoti tik paprastą telefoniuką su trijų parų akumuliatoriaus darbo laiku ir paprastu skambinimu, SMS. Leistų instaliuoti Opera Mini, Mobile ar kitą padoresnę naršyklę, palaikytų nemokamus Skype pokalbius su Fring ir puikią Ovi Maps navigaciją. Kuri visai neseniai tapo nemokama, ta proga išleistas šis video, kuris mano manymu, geriausiai parodo N97 panaudojimo galimybes: telefonas, SMS, GPS, foto, skype (kiti IM per fring) ir facebook (kitos socialinės tarnybos).

Nokia N97 ar Nokia N97 Mini? Mini turėjo būti pigesnis, šiandien Nokia oficialiai paskelbtas kainų skirtumas tėra 20 eurų. Bitėje jis svyruoja nuo 0 iki 100Lt, priklausomai nuo sutarties. Naujasis modelis tikrai yra gerokai kompaktiškesnis, bet senasis turi didesnį 3,5 colio ekraną, net 32GB vidinę atmintį vietoje 8GB, kameros dangtelį. Svarbiausiai, originali N97 naudoja kokybiškesnes, malonesnes naudoti medžiagas, turi geresnį, tvirtesnį dizainą. Senąją N97 laikyti rankoje yra tiesiog maloniau, bet N97 mini kišenėje patogiau. :)