Dažnai kalbant apie piratavimą ir interneto progresą sulaukiu to pačio klausimo/teiginio: “interneto mėgėjai niekada neprilygs (tikriems) autoriams. Internetas žlugdo verslą/autorius”. Šiandien pabandykime apie tai pakalbėti plačiau ir panagrinėti keletą faktų.

Pradėkime nuo istorijos ir elementarios ekonomikos. Prieš muzikos, filmų industriją populiariausios buvo knygos. Jų istorija prasideda nuo pirmųjų leidinių, rašomų ir perrašomų rankomis. Žinoma, tai nebuvo efektyvu, knygų buvo labai mažai, o jų kainos galbūt viršijo net aukso… kol atsirado knygų spaustuvės, kurios leido be didesnių pastangų kurti knygų kopijas, įgalino po kopiją nebrangiai įsigyti kiekvienam. Ką aiškina elementarūs ekonomikos dėsniai:
Technological changes: always lead to a rightward shift in supply. [wikibooks.org]
Technologijų progresas leidžia didinti pasiūlą. Didėjant produkto pasiūlai, krenta jo kaina (kreivė pasislenka į dešinę).
Tiesiog didėja konkurencija, jei norima išparduoti didesnius produkto kiekius, tenka mažinti jų kainą. Laimi vartotojai, kuriems visada malonu pirkti pigiau.
Grįžkime prie interneto. Čia geriausias pavyzdys yra ta pati spauda. Kažkada mielai pirkome žurnalus, net kylančios kainos mūsų negąsdino. Kol technologijų progresas į kiekvieno namus pristatė internetą ir skaitmeninius tekstus. Staiga vietoje 3 lietuviškų IT žurnalų turime milijonus interneto svetainių, tinklaraščių ta pačia tematika. Laikraščių ir žurnalų leidėjai buvo nepatenkinti interneto konkurencija, bet tuo metu net nekilo klausimas apie skaitmeninio turinio apmokestiną.
Nuo interneto pradžios idėja buvo, kad internetas turėtų būti prieinamas visiems ir nemokamai. Žinoma, internetas be turinio yra niekas. Lygiai iš to pačio kilo idėja, kad turinys internete turėtų būti nemokamas. Dėl ko šiandien net nesusimąstome naršydami nemokamą WWW su neregėta gausybe laikraščių, žurnalų ir straipsnių. Niekas bent manęs net karto nepaklausė “ar Originalas badauja rašydamas nemokamą topzone.lt”? :) Kažkodėl tekstai ne tik neišnyko, kaip teigė autorių teisių propaganda, bet kūryba netgi sparčiai auga, nes tampa vis daugiau žmonių prieinama. Kiekvienas gali rašyti internete, jei tik turi ką pasakyti. Kai kurie žmonės net pradėjo kalbėti apie grafomaniją, kai rašoma ir leidžiama net per daug (beverčių) knygų.
Tuo tarpu, muzikos autoriai įsivaizduoja išskirtiniai? Tik tokie nėra. Kaip nemokamai rašomi blogai, taip youtube vis gausėja mėgėjiškos muzikos ir video kūrybos. Kartais net labiau kokybiškos už kai kurių šiandien daugiausiai reklamuojamų atlikėjų…
Kelias čia yra tik vienas. Kaip knygas progresas nuo karališkos prabangos nukėlė iki nemokamo interneto turinio. Taip muzikos industrijos laukia visiškai tas pats, vėliau seks filmai ir video žaidimai. Nemokamame turinyje nėra nieko keisto. Tekstai tebuvo lengviausiai skaitmenizuojama media, dėl ko tapo pirmieji progreso liudininkai. Muzika šiandien tampa prieinama įrašinėti ar kurti kompiuteriu taip pat plačioms masėms, dėl ko vis auga interneto/”piratavimo” diskusijos ir pykčiai iš muzikos industrijos. Vos žingsniu atsilieka filmai. Net žaidimai jau įrodė, kad gali būti nemokami mobiliuosiuose. Greit panašus likimas lauks asmeninių kompiuterių su konsolėmis.
Industrijų žlugimas natūralus procesas. Pinigai niekur nedingsta, jei sutaupysim internete, tai daugiau jų liks muzikos koncertams ar ledų porcijai. Jie net naudingai persiskirstys ir optimizuosis patekdami tiems, kas kuria realią vertę. Tuo tarpu, monopoliai, kova su piratavimu, teismų trolinimai ne tik vertės nekuria, bet palieka tik žalą visiems…
Svarbiausiai, “piratavimo” sąvoka taip sparčiai bus pamiršta, kaip ir buvo muzikos industrijos išgalvota. Nemokamas turinys yra tiesiog neišvengiamas: tai ir yra pats progresas, kuris leidžia kurti vis daugiau, geriau ir pigiau. Dar įdomiau bus išpopuliarėjus 3D spausdintuvams ir “parsiunčiamiems daiktais iš interneto”, bet tai jau atskiras pasakojimas…
Dažniausiai rasta pagal:
- piratavimo sąvoka
- pasiūlos kreivė didėja
- pasiūla didėja
- piratavimas filmas
- it zurnalai
- piratavimas internete tai
- ka daryti jeigu vagia tavo interneta











kazkoks pilstymas is tuscio i kiaura,nieko bendra neturintis su tikrove.cia matyt norejo turbut primint apie save,bet nepavyko.sakyciau niekine sita rasliava.
tai org’ai, badauji rasydamas topzone? (aisku kad ne, nepagrindinis darbas cia, + dar kiek reklamu cia..)
Taip orgas gauna $$$ vien už tai kad jūs skaitote jo turinį, rašote komentarus, dalyvaujate „diskusijose“. Kuo didesnis judėjimas vyks topzone.lt tinklalapy, tuo daugiau jis $$$ susirinks. :)
Tada reiktų kalbėti ne apie piratavimą, o kodėl dar muzika ir filmai nedalinami legaliai nemokamai internete..? :)
Internete milijonai blogų, bet dauguma jų nieko neuždirba. Milijonai youtube kanalų, bet dauguma jų nieko neuždirba. Visai kaip milijonai muzikantų, kuo jie turėtų būti išskirtiniai? Visada bus daug įsivaizduojančių meninkų ir kito, bet jei neuždirbi iš savo kūrybos, tai tik pats kaltas, tikrai ne internetas…
tas playboy paveiksliukas tikrai netinkamas nes dauguma cia besilankanciu yra nepilnameciai
Jau tik nemeluok, kad nematei.
Tai o is kur jie tokius dalykus zino? Is taves.
nu nemaciau ir tikrai nlb idomu kadangi jau esu pilnateisis lietuvos pilietis. O seip ar taip nors vaikams ir rupi porno bet nereiskia kad reikia tai jiems rodyti rodyti, tuo labiau kad tai viesas tinklapis nereikalaujantis registracijos perziureti jo turiny.
Originalai, kad užsiminei, tai dabar ir paklausiu – kiek gauni pelno iš http://www.topzone.lt ? :q
Pelno? Turbūt nieko, nes pajamos iš reklamos vos keli šimtai litų per mėnesį, kurių pusė atitenka mokesčiams. Dar įvairios išlaidos susikaupia nuo serverio iki vbulletin ir plugin’ų license. Žodžiu, reklama kaip visose svetainėse daugiausiai padengia tik serverių technines išlaidas.
Kaip seniau, taip dabar rašau nemokamai, nes man įdomu ir patinka. Dar smagu su žurnalistais apsilankyti parodose ar pirmam gauti išbandyti kokį telefoną, ko paprastai galbūt padaryti negalėtum.
Visai kaip yra krūva mėgėjų muzikantų, kurie nemokamai groja, talpina video youtube. Ar krūva mėgėjų sportininkų, kurie sportuoja, bet apie medalius ar sportą vietoje darbo net nesvajoja. Geriausias pavyzdys galbūt būtų video žaidimai, kai daug žmonių žaidžia, bet vos keli juos žaidžia vietoje darbo.
Ir iš ko, tavo manymu, gyvens video žaidimų industrija, jeigu žaidimai taps nemokami? Iš kur atsiras pinigai programuotojams ir etc.? Gerai, kai daugelis rašytojų knygas rašo iš idėjos, bet kituose industrijose daugeliui tai yra pagrindinis pajamų šaltinis. Ir kaip tu gali teigti, jog autoriaus kūriniai privalo tapti nemokami, jeigu tai autoriaus nuosavybė ir tik jis pats gali nuspręsti ką daryti su savo darbu.
Aš konstatuoju faktą, kad interneto turinys taps nemokamas. Autorius ar aš gali bandyti apmokestinti topzone.lt, jam to niekas nedraudžia. Tiesiog tai nebus naudinga pačiam autoriui, kai internete visi kiti turinį platins nemokamai.
Jau šiandien sparčiai populiarėja nemokami žaidimai nuo telefonų iki vis dažniau pristatomų interneto free 2 play.
Mano galva, neįmanoma konstatuoi fakto, kuris dar neįvyko.
originalo vietoje patyleciau tai kuriais klausimai, nes tokius perliukus kai paraso, net nezinu ar imtis uz galvos ar dziaugtis is nevilties
Pirmas paveiksliukas užmušė – ilgai juokiausi. Bet tuo pačiu labai teisingai parodyta. Palyginam turinį parduotuvėje ir tos pačios parduotuvės interneto puslapyje. Ir beveik visada internete ta pati prekė ir toje pačioje įmonėje yra pigiau.
Na aš lyginu ne piratavimą o pirkimą. Gal nevisiems atvejams yra siuntimas, bet tikrai yra..
Verslo ir ekonomikos modeliai visada atsilikinejo nuo technologiju, turbut dar ilgai atsilikines, tad tos “trinties” bus visada.
Siaip nors esu IT specialybes, nemanau, kad skaitmeninis turinys turetu buti visiskai nemokamas ta prasme, kuria mes “paprastai” suprantam, taciau dabartiniai metodai irgi nera priimtini. Reiketu kazkokiu lanksciu variantu, adaptyviniu kainu ar panasiai.
Logiskai mastant, tai skaitmeninio turinio kopijos nekainuoja, kainuoja tik pirminis kurinys. Vadinasi, didejant platinamu kopiju kiekiui, jos savikaina mazeja. Vadinasi, ziurint is objektyvios puses, tokie dalykai, kaip Windows XP ar tikriausiai ir Windows 7, jau dabar turetu buti dalinami veltui ar uz pora doleriu, nes yra seniausiai atpirke N kartu savo projektus, nekalbant apie tai, jog ju dabartine savikaina yra artima 0. Cia turbut kiekvienas jaucia, jog “kazkas negerai”, kai reikia pastoviai moketi fiksuota suma uz dabartines momentines nulines savikainos produkta. “Nesueina” kazkas, modelis tikrai nera tinkamas.
Kitavertus, kad uz sukurta skaitmenini turini autorius ir leidybine imone nieko “negautu” irgi nu nelogiska. Kazkokiu “keliu” jie turi gauti pelna, taciau ta kelia reikia rasti priimtina visiems, o ne vienos puses vos ne “prievartavima” kitos puses – tarkim man ir kitiems Linux megejams, praktiskai netureti galimybes isigyti jokio aukstos klases (~4k+ Lt) nesiojamo kompiuterio BE jau suisntalintu ir apmokestintu Windows – visiskas absurdas, grynas userio “zaginimas”.
Finale, vistiek tures buti kazkokia sistema, kuri leis nemokama skaitmenini turini internete, taciau nepaisant to, autoriai ir leidejai vistiek gaus pelna. Kaip ta daryti – galvosukis ekonomistams. Kalbant apie softa kaip pavyzdi, manau labai vykes metodas yra “free core” variantas, kai duodamas nemokamai bazinis paketo funkciuonalumas, o papildomi dalykai apmokestinami. Kaip taisykle, baziniu dalyku visiskai pakanka paprastiems vartotojams, o profesionalai ir firos tikrai gali sau leisti isigyti papildomas funkcijas. Tikiu, kad sprendimus galima rasti ir kitiems skaitmeninio turinio tipams, tik reikia daugiau noro.
Problema: pajamos – ribotos, o interneto turinys auga iki begalybės.
Sprendimas: autorių teisių reforma. Sumažinti autorių teisių galiojimą pvz. iki 1 metų. Po metų kūrinys tampa laisvai prieinamas be jokių ribojimų. Gauname jau bent logišką baigtinę mokamo turinio apimtį, kada tik galima iš vis pradėti kalbėti apie pinigų dalinimą autoriams.
Kitu atveju. Interneto turinys yra begalinis -> kiek pinigų surinksi/beišdalinsi, vistiek autoriaus pusė artės link nulio.
>>Sprendimas: autorių teisių reforma. Sumažinti autorių teisių galiojimą pvz. iki 1 metų. Po metų kūrinys tampa laisvai prieinamas be jokių ribojimų.
Visiskai pritariu tokiam variantui.